Į Lolitos mentorystę atėjau vedama vidinio žinojimo, be aiškaus tikslo ar sąmoningai susidėlioto plano. Tiesiog jaučiau, kad turime susitikti. Jaučiau, kad čia rasiu atsakymus į klausimus, kurių tuo metu net nebuvau iki galo suformulavusi pati sau. Lolita man tapo ne tik mokytoja, bet ir įkvėpėja, palaikytoja, padrąsintoja. Jos vedimas padėjo prieiti prie labai svarbių suvokimų. Vienas stipriausių – kad mūsų turimas rezultatas ir yra tikroji tiesa apie mus. Mes galime daug galvoti, svarstyti, analizuoti ir pergalvoti, tačiau dažnai intuityviai padarome būtent tai, kas mums tuo metu reikalinga ir kas atspindi mūsų tikrąją esmę. Ši mentorystė man padėjo geriau suprasti save, aiškiau pamatyti savo patyrimus ir juose esančias pamokas. Tai buvo tarsi galimybė per gana trumpą laiką praplėsti savo akiratį, pažvelgti į vidinį save ir gyvenimą iš platesnės perspektyvos. Atsirado daugiau vidinio kryptingumo, daugiau pasitikėjimo savo keliu ir tuo, ką jau žinau savyje. Jaučiau, kad mentorystės metu vyksta natūralus skleidimasis – tarsi suaktyvinama tai, kas jau yra mumyse, bet dar nebuvo pilnai atpažinta ar įsisąmoninta. Kartu vyksta transformacija: sena pamažu praranda savo galią, o nauja tampa vis labiau prieinama ir natūralu. Atsiranda daugiau vietos pilnesniam savęs išgyvenimui, didesniam autentiškumui ir gausos jausmui – per vidinę būseną. Einant į pokytį ir naują gyvenimo kokybę, senosios sąmonės dalys neretai labai stipriai reikalauja dėmesio. Jos ilgą laiką maitinosi mūsų gyvybine energija, tad gebėjimas jas atpažinti, bet sustoti ir priėmus pasirinkti veikti naujai tampa didžiule vidine pastanga. Ir kartu – sąmoningu pasirinkimu. Lolitos vedimo dėka plečiasi sąmonė, natūraliai formuojasi atsakymai, o gyvenimo paveikslas po truputį tampa aiškesnis. Ypač džiugino galimybė keliauti į vis gilesnius savo vidinius sluoksnius ir išjausti nepatirtas tiesas. Viena jų – suvokimas, kad viskas vyksta Kūrėjo žinioje. Ir šviesa, ir tamsa yra dalis didesnio plano. Šis suvokimas padeda mažiau save teisti ir daugiau kurti save iš naujo. Didžiausią dėkingumą jaučiu už priminimą, kad normalu nežinoti. Normalu nesuprasti. Normalu mokytis savu tempu. Šis žinojimas labai išlaisvina. Mentorystėje supratau, kad subtilieji įgūdžiai ilgainiui tampa labai žemiškais ir praktiškais. Kad pagal mūsų sąmonės aktyvavimo lygį veikia ir subtilieji mokytojai. Kad vedamos sesijos kiekvienam žmogui vyksta unikaliai. Ir net tai, kad kartais vaizdinius galime tiesiog susikurti patys, tapo svarbia pamoka – mažiau sureikšminti ir daugiau pasitikėti procesu. Lolitos perduodama išmintis vienu metu ir sutvirtina, ir išlaisvina. O jos kuriama saugi erdvė dalintis, mąstyti, abejoti, nesuprasti ir ieškoti labai padrąsina nesustoti savęs bei Visatos pažinimo kelyje. Esu nuoširdžiai dėkinga už šią patirtį, už jautrų vedimą ir už priminimą, kad visi atsakymai gimsta tada, kai esame pasiruošę juos išgirsti.
Tai idėja, jog žmogus pasitelkęs savo galingą sąmonę ir žinias yra
gebantis keisti ne tik įpročius ar elgseną, bet ir kurti naują savęs versiją.
„Pasaulis gražus, nes jame gali kurti”
















